./.

Aš dažniausiai myliu ne tuos, kuriuos reikia. O tų, kuriuos reikėtų, neprisiverčiu pamilti. Aš myliu Londoną. Myliu jo orą, jo parkus, jo gatves, jo metro, jo traukinius, jo žmones. Tik Tavęs - ne. Tave mylėdama aš jausčiausi išduodanti vieną žmogų, o Tavęs nemylėdama išduodu kitą. Bet mano pasąmonė Tave blokuoja. Ir nesvarbu, kaip mes dievinam saldumynus. Kaip pešamės dėl "Paukščių Pieno" ar aiškinamės, kam atiteks paskutinis guminis krokodiliukas. Mes pliekiam kortomis ir juokiamės. Mes apsipirkinėjam kartu, gaminam kartu, tvarkomės kartu. Ir aš visviena Tavęs nepamilstu. Nesu tikra, kad norėčiau. Tavęs mano gyvenime neturėjo būti. Atleisk, bet taip tikrai būtų buvę geriau. Lygiai taip pat, kaip mano pasąmonė blokuoja Tave, Tu blokuoji mano norą važiuoti į Londoną. Bet aš važiuosiu. Gersiu viską, ką rasiu jame, į save. Ir būsiu laiminga. Laiminga taip, kad mano artimieji irgi taps laimingi, matydami mane tokią.

_______________________________________________________________

Aš pasiilgau Tavęs. Girdi, pasiilgau. Net jeigu dar vakar rašiau Tau. "Taip./Ne./Aha./Nažinau dar./Ok.". Nebuvo ten nė lašelio Tavęs. Nebuvo. Iš tikrųjų, geriausia būtų Tave iš viso ištrinti iš savo atminties. Iš gyvenimo. Taip būtų man paprasčiau. Manau, kad Tau irgi. Aš tikiu, kad kažkada Tau manęs reikėjo. Nes, pasak Tavęs, tada Tau buvo sunku. Tu turėjai mane ir galėjai į mane bent kiek atsiremti. O dabar Tau manęs nebereikia. Nežinau, ar Tau sunku, ar ne, nes Tu to nebesakai. Bet dabar aplinkui turi daug daugiau ramščių, nei turėjai anksčiau. Ir jie patogesni. Pameni, kaip sakiau, kad nė akrto Tau nesumelavau? Tu kažkodėl man nieko nesakei. Kažkodėl. Ach taip taip.  Tu juk meluoji. Sakai, kad Tau viskas gerai. Kad aš Tau neatsibodau. Me-luo-ji. Tikiu, kad prie manęs prisirišai, tačiau mielai manęs atsikratytum. "I'd love to. But I can't." Tu taip man ir nepaskambinai, nors ir žadėjai. Sakei, kažką panašaus į:"Bet kada, kai Tau bus sunku. Tik dabar aš negaliu. Supranti. " Supratau. Bet maniau, kad pasakambinsi. Turėjai ne vieną progą. Ir netgi ne vieną, atskaičiavus visus nekalbadienius. Bet žinai, aš Tave vis tiek myliu. Ir aš būtinai Tau aprodysiu savo du pačius mylimiausius miestus ir visus savo kampelius juose. Ir aš žinau, kad Tu dabar skaitai. Ir Tu man neparašysi. Ir nepaskambinsi. Net neprisipažinsi, jog supratai, kad tai Tau. Bet vistiek.

Tavo. Vakarė.

Myliu.

[10 dienų.]