Ištrinti.

Draugų šypsenas ir ašaras.
Visą meilę ir džiaugsmą.
Teigiamus ir neigiamus jausmus.
Visas spalvas, išskyrus juodą ir raudoną.
Debesis ir saulę danguje.
Laukimą ir džiūgavimą sulaukus.
Užtikrintumą ir abejones.
Romanus ir apokaliptines knygas.
POP'są ir metalą.
Šviesą ir tamsą.
Nuotraukas ir filmus.
Viską viską, kas tik sukelia kokius nors pojūčius. Nors juos irgi.
Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.

.

Ne, diena tikrai nebuvo iš gerųjų. Graužė sąžinė, kad nemečiau visų darbų ir nelėkiau šimto kilometrų vien tam, kad apkabinčiau, nes manęs prašė. O ir tas dviejų valandų pasivaikščiojimas ir įjungtas nuolatinis dirbtinės šypsenos rėžimas nepriverčia vėliau šypsotis nuoširdžiai. Tiesą sakant, atsibodo skųstis. Štai todėl aš dabar ir neskambinu ar nerašau niekam. Nenoriu, kad mane matytų kaip amžinai besiskundžiančią. Gana. Stengiuos bendrauti su žmonėmis tik tada, kai man gera. Arba būnu su tais, kurie nepastebi, jog visa aš tesu kaukė-kaukė-kaukė. Nevisad pavyksta, tiesa. Bet yra žmonių, kurie net blogiausią dieną priverčia nusišypsot ir primena, kad mes visuomet turime svajones. Aš kartais bijau, kad nenustočiau svajot. Neliktų manęs tada, žinau. Na, aš kaip koks muilo burbulas. Sprogčiau greitai, tik uždrauskit svajot. Išimkit tą schemą iš mano galvos ir viskas - manęs nebėra. Bet kol dar neišėmėt - aš svajoju apie tobulus vakarus su drauge, pokalbiais apie viską, naminiais sausainukais ir tikromis emocijomis. Svajoju apie LTU pergales. Svajoju, kad mūsų valstybės aukštieji pareigūnai padarytų kai ką, kas niekam iš mano pažįstamų nebūtų gerai, užtat aš būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, nors kurį laiką ir būtų sunku. Dėl to dabar eisiu rašyti laiško ir visa širdimi tikėsiuos, kad galėčiau tą laišką išsiųsti. (saulemanoašnoriupastavepastavepastavenegaliukaipstipriainoriukadmesbūtumekartuirašžinaukadtikraibūtųgeramumsabiems) Ačiū, jeigu kas perskaitėt tuos skliaustukus. Dar svajoju kaip stipriai stipriai aš apkabinsiu ką nors šiomis dienomis. Svajoju, kad rytoj gautos žinios būtų geros, o ne blogos, kaip mano nuojauta kužda. Svajoju apie rudenį svajonėse. Liūdna kartais darosi, kad aš tiek daug svajoju. Bet darau ką galiu, kad tik svajonės pildytųsi. Tiesiog ... na, ne viskas mano galioj. Užteks jau gal. Nes aš nemoku rašyti pabaigų.

_____________________________________________________________________________________
Nepriimkit visko pernelyg tiesiogiai.
_____________________________________________________________________________________
SaulemanoaštikraitikrainoriuTavęsšaliabeprotiškaibegalybiškailabailabailabailabailabailabailabainegaliuuuuuuuuuuuuuuuu
_____________________________________________________________________________________
Jeigu kas nors žinot dar kokių prietarų, kaip išpildyt svajones, parašykit, prašau. Aš biilsnoju laikrodžius ir gaudau pūkus ...

Noriunoriunoriunoriu

Noriu, kad mano draugai būtų laimingi !

Noriu, kad kompiuteris reaguotų į mp3 player'į.

Noriu dar vieno auskaro.

Noriu tattoo.

Noriu šypsotis dažniau, nei dabar.

Noriu stipriai apkabinti visus savo draugus.

Noriu greičiau sulaukt savo gimtadienio !

Noriu daug gerų bent kiek pažįstamų žmonių, pučiančių burbulus.

Noriu rūkyti kaljaną su vyšniniu tabaku, nuo kurio po to dieviškai viskas kvepia.

Noriu tų "nerealiųjų", apie kurias vis pasakoja Arnoldas.

Noriu atiduoti kam nors tas raudonas iš savo stalčiaus.

Noriu pagaliau pertvarkyti kambarį.

Noriu kokio nors nepamirštamo tūso.

Noriu gulėti ant rasotos žolės ir mėgautis gyvenimu.

Noriu pamatyti tą žvaigždžių lietų, kurį praleidau.

Noriu, kad LTU laimėtų.

Noriu "Ryto", o ne "Ąžuolo".

Noriu, kad visi, kurie yra aplink mane, nusiimtų kaukes.

Noriu pamatyti savo įžymybę.

Noriu, kad man grąžintų fotoaparatą.

Noriu dažniau atsijungt nuo šio pasaulio.

Noriu DADU Elite ledų.

Noriu netingėti pakeisti blogo šabloną.

Noriu kam nors padovanoti ką nors tokio, kad atsimintų dar ilgai ilgai.

Noriu siurprizo.

Noriu baigti rašyti savo norų sąrašą, nes jis per daug ilgas.

___________________________________________

Va, truputėlį pakeičiau savo blogo šabloną. Žinau, kad jis lievas, kadangi paveiksliukai kartojasi, bet man tas Balioniukas toooooks nesveikai mielas. Jį radau Pernilles dA galerijoj.

Aš kolkas dar nežinau, apie ką bus šis įrašas. Minčių galvoj tiek daug ir jos tokios įvairios. Tad atleiskit, negaliu Jūsų nuo nieko įspėti. Na, nebent nenorit nieko girdėt apie Tamstą Muziką arba bijot labai galimo minčių kratinio. Dar spėju, kad įrašas bus netrumpas.
_________________________________________

Ar žinot, kaip gera, kai žmogus pagaliau nusiima prieš Tave kaukę? Aš žinojau, kad jis (tasai žmogus) slepiasi po kauke. Iš dalies žinojau, ir koks iš tiesų yra. Bet kai atsivėrė buvo taip .. gera. Išties, nereikia čia jokių įmantrių žodžių. Tiesiog gera. Šitam atvejui itin tinka:"Tu užsidengi veidą kauke. Kauke, kuri slepia veidą. Veidą, kuris slepia skausmą. Skausmą, kuris graužią širdį. Širdį, kurios nieks nežino." Šiuo atveju žino; išrinktieji. Nesakau, kad ėmiau ir tapau išrinktąja. Tačiau noriu tikėti, kad tai pradžia. Gal ir nežinosiu visko, bet man jau įgriso "Kiaulė-bekonas;višta-gaidys" stadija. Kažkaip jaučiuos skirdama per daug dėmesio vienam žmogui. Akyse ašaros kaupias, nes jaučiuos tokia užspęsta. Net jei ir be proto liūdna, kad antrosios dienos negalėjau praleisti taip linksmai, kaip pirmosios, man gera, kad ją praleidau tikrai ir nuoširdžiai. Vėl vaikščiosiu ir pakampėse ieškosiu tikrų žmonių. Keiksiuosi, kad kur nors eisiu ne su tais, su kuriais norėčiau, ir tuo pat metu džiaugsiuos, kad gausiu tikrų žmonių dozę. Narkomanė. Ir drebulys dabar krečia. Gal dėl to, kad vakar visgi peršalau, o gal dėl to, kad man reikia dozės.

Tamstą Muziką užskaitom. Dedam diiiidelį pliusą. Jonas su Marco, rodos, 2ooo suskaičiavo. Ten ir buvo nusiimtos kaukės. Ten ir išgirdau istorijų, kurias tie, su kuriais galiu būti, pasakotų tik itin geriems draugams. Ir šiaip, nebepiktina jau, kai pirmi žodžiai būna ne:"Sveiki visi", o "Jeeeeetau kokios Jūs panašios". Kai kaltinta, kad aš nemandagi, net jei ir įsivaizduota, jog tai ne aš. Kai ranka tiesiama sveikintis ir šiaip pasišnekučiuoti, o po to nuleidžiama, suvokus, kad gi ten aš, o ne ji. A taip, dar ir sveikinimą mokyklos pabaigimo proga gavau. Bet čia jau anksčiau, kita istorija. Grįžtant prie Tamstos, tai buvo itin šalta. Šeštadienį ypatingai. Užtat arbata kokia skani ! Ir sausainukas per pusę. Daug burbulų. Šokinėjimas ir rėkimas per G&G. Pledas, kuris šildo ne iš karto. Mėnulis, kuris nebėra pilnatis. Burbuliatorius (daugumai žmonių - tai kaljanas arba vandens pypkė, bet stiklinės taros negalima neštis, tad tą indą atstojo Nestea buteliukas). Pareigos jausmas apginti ryžas mergas, rūpestis dėl kai ko, saldisaldisaldi kakava, baimės jausmas, per greitas širdies plakimas, šokimas šokimas šokimas, šiek tiek pykčio, kad stengiuos tik viena, ir šiaip. [Šitie iš pirmos dienos.]

Va, kokių kietų burbulų turėjom. Veidus dėl visa ko nukirpau, bet daugiau nieko nedariau. Num, atspėsit, kaip padarė tuos burbulus? Kol kas dar nerašysiu. ; ))