Aš kolkas dar nežinau, apie ką bus šis įrašas. Minčių galvoj tiek daug ir jos tokios įvairios. Tad atleiskit, negaliu Jūsų nuo nieko įspėti. Na, nebent nenorit nieko girdėt apie Tamstą Muziką arba bijot labai galimo minčių kratinio. Dar spėju, kad įrašas bus netrumpas.
_________________________________________

Ar žinot, kaip gera, kai žmogus pagaliau nusiima prieš Tave kaukę? Aš žinojau, kad jis (tasai žmogus) slepiasi po kauke. Iš dalies žinojau, ir koks iš tiesų yra. Bet kai atsivėrė buvo taip .. gera. Išties, nereikia čia jokių įmantrių žodžių. Tiesiog gera. Šitam atvejui itin tinka:"Tu užsidengi veidą kauke. Kauke, kuri slepia veidą. Veidą, kuris slepia skausmą. Skausmą, kuris graužią širdį. Širdį, kurios nieks nežino." Šiuo atveju žino; išrinktieji. Nesakau, kad ėmiau ir tapau išrinktąja. Tačiau noriu tikėti, kad tai pradžia. Gal ir nežinosiu visko, bet man jau įgriso "Kiaulė-bekonas;višta-gaidys" stadija. Kažkaip jaučiuos skirdama per daug dėmesio vienam žmogui. Akyse ašaros kaupias, nes jaučiuos tokia užspęsta. Net jei ir be proto liūdna, kad antrosios dienos negalėjau praleisti taip linksmai, kaip pirmosios, man gera, kad ją praleidau tikrai ir nuoširdžiai. Vėl vaikščiosiu ir pakampėse ieškosiu tikrų žmonių. Keiksiuosi, kad kur nors eisiu ne su tais, su kuriais norėčiau, ir tuo pat metu džiaugsiuos, kad gausiu tikrų žmonių dozę. Narkomanė. Ir drebulys dabar krečia. Gal dėl to, kad vakar visgi peršalau, o gal dėl to, kad man reikia dozės.

Tamstą Muziką užskaitom. Dedam diiiidelį pliusą. Jonas su Marco, rodos, 2ooo suskaičiavo. Ten ir buvo nusiimtos kaukės. Ten ir išgirdau istorijų, kurias tie, su kuriais galiu būti, pasakotų tik itin geriems draugams. Ir šiaip, nebepiktina jau, kai pirmi žodžiai būna ne:"Sveiki visi", o "Jeeeeetau kokios Jūs panašios". Kai kaltinta, kad aš nemandagi, net jei ir įsivaizduota, jog tai ne aš. Kai ranka tiesiama sveikintis ir šiaip pasišnekučiuoti, o po to nuleidžiama, suvokus, kad gi ten aš, o ne ji. A taip, dar ir sveikinimą mokyklos pabaigimo proga gavau. Bet čia jau anksčiau, kita istorija. Grįžtant prie Tamstos, tai buvo itin šalta. Šeštadienį ypatingai. Užtat arbata kokia skani ! Ir sausainukas per pusę. Daug burbulų. Šokinėjimas ir rėkimas per G&G. Pledas, kuris šildo ne iš karto. Mėnulis, kuris nebėra pilnatis. Burbuliatorius (daugumai žmonių - tai kaljanas arba vandens pypkė, bet stiklinės taros negalima neštis, tad tą indą atstojo Nestea buteliukas). Pareigos jausmas apginti ryžas mergas, rūpestis dėl kai ko, saldisaldisaldi kakava, baimės jausmas, per greitas širdies plakimas, šokimas šokimas šokimas, šiek tiek pykčio, kad stengiuos tik viena, ir šiaip. [Šitie iš pirmos dienos.]

Va, kokių kietų burbulų turėjom. Veidus dėl visa ko nukirpau, bet daugiau nieko nedariau. Num, atspėsit, kaip padarė tuos burbulus? Kol kas dar nerašysiu. ; ))