Visad maniau, kad gera susikurti savo svajonių pasaulį ir jame gyventi. Tačiau, pasirodo, klydau. Galbūt tai mano kažkoks keistas požiūris, tačiau aš tikrai mieliau visiškai grįžčiau į ankstesnįjį gyvenimą. Nes kažkodėl, man vos atsigulus ir užgesinus kambaryje šviesą, tas pasaulis lieka kažkur kitur. Ir tuomet aš sulaukiu daugybės neprašytų svečių - minčių, kurios be perstojo atakuoja mane. Ir kiekvieną vakarą aš vis pasiryžtu kitą dieną ką nors padaryti. Taip, visiškai teisingai, nepadarau. Sudrebu. Išsigąstu. Greičiausiai dėl to, kad mano kaukė, pavadinimu "man viskas gerai" ant mano veido atsiduria savo nuožiūra ir nepasislepia tol, kol pati to neužsinori.
Ir visgi, tikriausiai, tai nėra mano svajonių pasaulis. Jis būtų svajonių, jei vakarais nepasitrauktų ir mano vakarinės mintys nesiskirtų nuo dieninių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą