Man bloga nuo mano silpnumo. Man pabodo jausti skylę širdyje naktimis. Man pabodo rašyti vienam negailestingam asmeniui laiškus, bet jų neišsiųsti. Nes visad pritrūkstu drąsos. Rodos, kad virtualaus pokalbio metu imsiu ir pasakysiu, bet nutyliu. Žinau, jog realybėje net pagalvoti bijočiau apie vieną ar kitą tiesos išrėžimą į akis. Pykina. Laukiu artėjančių a la atostogų su viltimi, kad atsiras žmogus, kuris praskaidrins man nuotaiką. Taip. Kurgi ne. Vargu, ar bent išdrįsiu paprašyti. Žinau, kad nė vienas nesusiprotės pats. Nuostabu. Reikia kažkaip pasirįžti ir paprašyti. Išsizysti. Diev, juk galėčiau net imtis.... šantažo. Gal kiek per grubus žodis, bet... Aš per silpna, kad ištverčiau gyvenimą viena pati. Man reikia pagalbos. Labai reikia. Atleiskit, kai darau ką ne taip. Kitaip nemoku. Bet pažadu pasimokyti, jei parodysit, kur klaida.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą