Dienoraštis.

Netikėtai pradėjau save graužt. Dėl dalyko, į kurį anksščiau net nebūčiau kreipus dėmesio. Ir nežinau net, nesinori  visko imt ir išdėt viešai čia. O subtiliai nemoku. Bent jau šią akimirką. Baigėsi vata, į kurią viską vyniodavau. Reiktų nusipirkti dar. Bent metams į priekį. Bet net jei aplinkoj atsirado naujų artimų žmonių, jie dar ne tokie artimi, kad galėčiau paprašyt patarimo. Reik, kad kažkas arba išvadintų ne pačiais gražiausiais žodžiais ir pastatytų į vietą, arba kad patikintų, jog nieko čia blogo. Nes pasimetusi esu visiškai. Dėl tokio, rodos, nereikšmingo dalyko. Susimėčiau. Jei atsirastų norinčių pataukšt šiąnakt - rašykit. Tik turėkit omeny, kad man reik kalbių žmonių..