Uch ..

Aš myliu savo vaivorykštę. Taip, turiu tokią. Nuosavą. Ant lubų. Vakarais galiu žiūrėti į vieną, taisyklingos formos, su pradžia ir pabaiga. O rytais, kai saulė pažadina mane akindama savais spinduliais, jų būna net dvi. Tęsiasi nuo vieno lubų krašto iki kito. Abi. Jos nuostabios. Nejučiom rytas prasideda šypsena, kuri žada nuostabią dieną. Tik gaila, kad vaivorykštės spalvos dienai einant ima blėsti. Dažnai vakarais lieka tik mėlyna. Tada einu į savo archyvą ir ieškau žinutės, kuri priverčia pasijausti saugia. Tarsi kažkas stovėtų už nugaros ir neleistų liūdesiui ir blogiui prisiartinti. Tiesa, norėčiau, kad keletas manųjų gyvenimo žvaigždių jaustųsi taip, kaip aš. Norėčiau, kad Jūs bent vieną vakarą pamirštumėt visas savo problemas ir pasijustumėt laimingi. Kad galėtumėm kartu žiūrėti į vaivorykštę ant lubų ir į žvaigždes danguje. Ir gertumėm žydro meškučio arbatą. Tą, kuri savo kvapu užtvindo visą, kas yra aplinkui. 

________________________________________________________

Noriu prie jūros. Iš esmės, galėčiau važiuoti. Kaip ir turiu viską, ko reikia, kad kelias dienas praleisčiau ten. Bet nenoriu būti ten viena. Noriu kokios vienos žvaigždelės šalia. Ei, žvaigždele, gal nori kartu? Ryt iš pat ryto. 

./.

Aš dažniausiai myliu ne tuos, kuriuos reikia. O tų, kuriuos reikėtų, neprisiverčiu pamilti. Aš myliu Londoną. Myliu jo orą, jo parkus, jo gatves, jo metro, jo traukinius, jo žmones. Tik Tavęs - ne. Tave mylėdama aš jausčiausi išduodanti vieną žmogų, o Tavęs nemylėdama išduodu kitą. Bet mano pasąmonė Tave blokuoja. Ir nesvarbu, kaip mes dievinam saldumynus. Kaip pešamės dėl "Paukščių Pieno" ar aiškinamės, kam atiteks paskutinis guminis krokodiliukas. Mes pliekiam kortomis ir juokiamės. Mes apsipirkinėjam kartu, gaminam kartu, tvarkomės kartu. Ir aš visviena Tavęs nepamilstu. Nesu tikra, kad norėčiau. Tavęs mano gyvenime neturėjo būti. Atleisk, bet taip tikrai būtų buvę geriau. Lygiai taip pat, kaip mano pasąmonė blokuoja Tave, Tu blokuoji mano norą važiuoti į Londoną. Bet aš važiuosiu. Gersiu viską, ką rasiu jame, į save. Ir būsiu laiminga. Laiminga taip, kad mano artimieji irgi taps laimingi, matydami mane tokią.

_______________________________________________________________

Aš pasiilgau Tavęs. Girdi, pasiilgau. Net jeigu dar vakar rašiau Tau. "Taip./Ne./Aha./Nažinau dar./Ok.". Nebuvo ten nė lašelio Tavęs. Nebuvo. Iš tikrųjų, geriausia būtų Tave iš viso ištrinti iš savo atminties. Iš gyvenimo. Taip būtų man paprasčiau. Manau, kad Tau irgi. Aš tikiu, kad kažkada Tau manęs reikėjo. Nes, pasak Tavęs, tada Tau buvo sunku. Tu turėjai mane ir galėjai į mane bent kiek atsiremti. O dabar Tau manęs nebereikia. Nežinau, ar Tau sunku, ar ne, nes Tu to nebesakai. Bet dabar aplinkui turi daug daugiau ramščių, nei turėjai anksčiau. Ir jie patogesni. Pameni, kaip sakiau, kad nė akrto Tau nesumelavau? Tu kažkodėl man nieko nesakei. Kažkodėl. Ach taip taip.  Tu juk meluoji. Sakai, kad Tau viskas gerai. Kad aš Tau neatsibodau. Me-luo-ji. Tikiu, kad prie manęs prisirišai, tačiau mielai manęs atsikratytum. "I'd love to. But I can't." Tu taip man ir nepaskambinai, nors ir žadėjai. Sakei, kažką panašaus į:"Bet kada, kai Tau bus sunku. Tik dabar aš negaliu. Supranti. " Supratau. Bet maniau, kad pasakambinsi. Turėjai ne vieną progą. Ir netgi ne vieną, atskaičiavus visus nekalbadienius. Bet žinai, aš Tave vis tiek myliu. Ir aš būtinai Tau aprodysiu savo du pačius mylimiausius miestus ir visus savo kampelius juose. Ir aš žinau, kad Tu dabar skaitai. Ir Tu man neparašysi. Ir nepaskambinsi. Net neprisipažinsi, jog supratai, kad tai Tau. Bet vistiek.

Tavo. Vakarė.

Myliu.

[10 dienų.]

< : / Minčių kratinys.

Kokiais žodžiais galima apibūdinti savo nuotaiką? Laiminga, liūdna, nusivylusi ... O mylinti? Jeigu aš būtent taip jaučiuosi, ko gero, galima. Kažkaip nemoku aš perteikt gerų emocijų. Ką jau padarysi... Only Practice Makes Perfect. Gera žinoti, kad užmigsiu su mėgstama muzika. Pasiilgau Nightwish'ų visai. Šiąnakt sapnuosiu su jais. Norėčiau dabar eit paskaityti. Tik kad jau nebeturiu nieko dominančio. Sesė, rodos, kažką parsinešė, reiks pasižiūrėt. Šiaip, jau noriu kokią gerą knygą perskaityt. Aš mėgstu knygas. Ypač geras. Storas. Įtraukiančias. Jaudinančias. Priverčiančias liūdėti atėjus pabaigai. Dieve mano, koks minčių kratinys. Bet aš myliu spaudomos klaviatūros garsą.  ^^

Šypsausi. Šypsomės kartu? << :

M.

Seniai neberašiau. Nes kad rašyt, reik gyvent. Egzistuot, deja, neužtenka. Bet, rodos, po truputį gerėja. Tos trumpos akimirkos su nuostabiais žmogučiais būna tooookiooos gyvos. Bet jų trūksta, kad galėčiau grįžti. Bet gal taip ir geriau. Na, egzistuodama aš juk mažiau liūdžiu. O šiaip, esu pakankamai laiminga. Ypač vakarais, kai užmiegu su muzika. Nebeužmiegu be jos. Dar viena priklausomybė, kurią įrašiau į ir taip jau ilgoką sąrašą. Šiaip ar taip, man visai gera. 

P.S. M. todėl, kad šian žodžiai, kurie prasideda M raide manęs nedžiugina.

P.P.S. Pasiilgauuuuuu.

P.P.P.S. Su Tavimi mano antradienis būtų tobulas. [Žinau, kad skaitysi.]

P.P.P.P.S. Ar gali padaryti man paslaugą ir nebetikėti, kai sakysiu, jog nuoširdžiai dėl Tavęs džiaugiuos?

P.P.P.P.P.S. Žinau, kad per daug piktnaudžiauju P.S.'ais, bet man dzin. <>